Kauno krašto akordeonistų mūšis tarptautiniame akordeono muzikos konkurse Graikijoje
Kauno krašto akordeonistų draugija nuolat organizuoja išvykas į įvairius tarptautinius konkursus šiame šalies regione gyvenantiems ir besimokantiems jauniesiems muzikantams. Tokias keliones greta kitų savo veiklos krypčių, Kauno krašto akordeonistų draugija įvardina, kaip viena pagrindinių veiklos aspektų. Nuolatiniai regiono akordeonistų susitikimai tarptautiniuose konkursuose su užsienio šalių kolegomis ne tik motyvuoja jaunuosius muzikantus nuolat tobulinti individualiuosius muzikavimo įgūdžius, bet ir skatina regiono mokytojų pedagoginę patirtį, sudaro optimalias prielaidas Kauno krašto akordeonistų veiklos integracijai tarptautinėje šios muzikos erdvėje.
Tarptautinis žiuri (iš kairės į dešinę):
Vladimir Balyk (Kroatija), Eugenia Tcherkazova (Ukraina), Gražina Lukošienė (Lietuva), Milan Beletic (Serbija), Konstantinas Raptis (Graikija)
2010 m. balandžio 16 – 18 dienomis Kauno krašto akordeonistų draugija vienus geriausių regiono akordeonistų pakvietė vykti į tarptautinį akordeono muzikos konkursą Graikijoje Kozani mieste. Ne paslaptis nūdien neretai susiduriame su keista šalies muzikantų vykimo į tarptautinius konkursus tendencija. Pernelyg dažnai piktnaudžiaujama išvykomis į palyginus neaukšto muzikinio lygmens varžytuves. Šįkart to tikrai negalime prikišti Kauno krašto akordeonistų draugijai – vykta į aukšto muzikinio lygmens ir puikiai organizaciniu požiūriu surengtą konkursą. Konkursas, kuriame varžėsi ne tik į įvairias amžiaus kategorijas suskirstyti jaunieji muzikantai, bet ir suaugusieji, rengtas pasitelkiant šiuolaikines modernias technologijas – akordeonistų pasirodymai tiesiogiai transliuoti internetu (konkurso video įrašus galite rasti čia). Džiugu, kad aukšto lygmens tarptautinio konkurso vertinimo žiuri, greta ukrainietės Eugenijos Čerkasovos, kroato Vladimiro Balyk, graiko Konstantino Raptis bei serbo Milano Beletičiaus darbavosi ir Kauno krašto akordeonistų draugijos prezidentė, mokytoja ekspertė Gražina Lukošienė.
Tarptautiniame akordeono muzikos konkurse Graikijos Kozani mieste dalyvavo 13 jaunųjų solistų iš Kauno 1-osios, Aleksandro Kačanausko, Miko Petrausko, Kėdainių, Alytaus muzikos mokyklų, Kauno apskrities Juozo Gruodžio konservatorijos, taip pat kamerinis ansamblis „Con brio“ iš Kauno 1-osios muzikos mokyklos. Natūralu, kad tris paras praleidus sunkioje ir varginančioje kelionėje autobusu net ir profesionaliems muzikantams nėra paprasta koncentruotis kuo aukštesnio lygmens pasirodymui scenoje. Kauno regiono jaunuosius muzikantus konkurse Graikijoje pasitiko gausus akordeonistų skaičius iš 15 Europos šalių, atskirose amžiaus kategorijose varžėsi nuo 10 iki daugiau nei 20 jaunųjų atlikėjų. Taigi jaunieji Kauno regiono muzikantai pateko į tikrą konkurso mėsmalę. Nūdien jau nieko nestebina pačių jauniausių atlikėjų muzikavimas elitiškiausių firmų naujais akordeonais su chromatiniais bosais tarptautiniuose konkursuose. Deja, mūsų šalies jauniesiems akordeonistams tokių instrumentų įsigijimas dažniausiai tampa neįkandamu finansiniu išūkiu. Todėl pasiekti didesni ar mažesni laimėjimai juolab džiuginantys.
Bendra visų kelionės dalyvių foto
Ženkliausią laimėjimą tarptautiniame akordeono muzikos konkurse pasiekė Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos mokinė Akvilė Volbergaitė (mokytoja Diana Medekšaitė – Balčiūnienė). Grodama 11 – 12 metų amžiaus atlikėjų grupėje Akvilė laimėjo 2 vietą, pelnydama daugiausiai balų – 94 iš 100 galimų. Analogiška sėkmė lydėjo Kauno 1-osios muzikos mokyklos ansamblį „Con brio“: Mindaugas Labutis (akordeonas), Goda Palskytė (piano) ir Karolis Mažeika (birbynė). Mokytojai – Svetlana Mažeikienė, Arnoldas Beinaris ir Reda Labanauskienė. Taip pat minėtina Kauno apskrities Juozo Gruodžio konservatorijos mokinio Augustino Rakausko (mokytoja Gražina Lukošienė) sėkmė. Grodamas ypatingai sunkioje 16 – 17 metų amžiaus atlikėjų grupėje, kurioje varžėsi daugiau nei 20 atlikėjų, Augustinas laimėjo 3 vietą. Kiti konkurse dalyvavę akordeonistai taip pat laimėjo 2-ąsias, 3-ąsias vietas ar pelnė diplomantų vardus.
Konkursas baigėsi ir Kauno krašto jaunieji akordeonistai laimingai grįžo namo. Ir nors niekas nelaimėjo 1-osios vietos, ar juolab Grand Prix mokytojų ir jaunųjų muzikantų nuotaika nebuvo bloga. Žinia, pergales lemia ne tik vieno, ar kito jaunojo muzikanto individualus pajėgumas, bet ir konkurso aplinka, kurioje tenka varžytis, ji būtent dažniausiai ir tampa objektyviu faktoriumi, natūraliai sudėliojančiu jaunųjų akordeonistų laimėjimus įvairiuose konkursuose. Jauniesiems muzikantams svarbu ne tik pergalingai džiūgauti laimėjus aukščiausias vietas, bet ir gebėti adekvačiai suvokti ir vertinti savo galimybes įvairaus muzikinio lygmens kontekstuose. Todėl trečia, o juolab antra prizinė vieta tokio lygmens konkurse, kaip vykęs Graikijos Kozani mieste, neabejotinai vertingesnė nei aukščiausiasis pasiekimas žemo lygio tarptautiniame konkurse, neretai sukuriančiame menamą jaunojo atlikėjo pajėgumo iliuziją. Kauno krašto akordeonistų draugija būtent tokio lygmens konkursus vertina kaip prioritetinius, galinčius teigiamai įtakoti būsimą akordeono muzikos plėtrą regione ir visoje šalyje.
Kauno krašto akordeonistų draugija
Gerb.Kolegos, kada pagaliau suvoksite,kad konkursai gali ir privalo būti įvairių sugebėjimų, lygių ,įvairių pasiekimų vaikams. Ypatingų sugebėjimų muzikoje neparodęs vaikas taip pat turi eiti augimo ,tobulėjimo keliu. Jo palikti šalikelėje, mes, paprasčiausiai kaip mokytojai, neturime teisės, o jeigu tą darome, tai kažkas negerai su mumis, kaip su mokytojais. Gal dar nesuvokiame savo paskirties, savo misijos?Kviečiu diskutuoti šia tema,nes tarybinių laikų požiūris į konkursus privalo keistis....
Labai normalios čia mintys aš irgi buvau toje išvykoje. Vienas tik keistas sakinys, kad kiti konkurso dalyviai taip pat laimėjo 2,3 vietas ar diplomus. Šiaip 2 vietą laimėjo tik du konkurso dalyviai
Mieloji, niekas neabejoja Jūsų kilniais siekiais ir misijos suvokimu. Bet ar ne per daug pas mus išvažiuojamųjų konkursų, ar ne per daug sukurta iliuzijų apie nepamainomus Europoje Lietuvos akordeonistus. Gal verta kartais nuvažiuoti ir į vieną, kitą rimtesnį konkursą, nes visgi tai konkursas. Beje tai kiekvieno skonio reikalas ir tarybiškumas čia ne prie ko. Vieniems gal reikia nuolat būti pirmiems, tik nelabai suprantu kur čia tas tobulėjimas, kai tu pirmuoju šūviu jau olimpe. O tas šūvis toli gražu ne auksinis
Jo..., rimtas temas čia jūs nagrinėjat... Žinoma, kad negabiems vaikams, arba kaip mes mokytojai dažnai sakome, „eiliniams“ yra kaip galime pavadinti 3 lygos konkursai, kaip ir sporte. Kuo gabesnis ir kuo daugiau atskleistas vaikas, o čia jau ir nuo mokytojo nemažai priklauso, tuo į aukštesnę lygą ir taiko, o kad nelaimi visi, tai reikėtu prisiminti, į kur dalyvauti važiuojama - ar į koncertą, ar į konkursą. O iš tikro, jaijau apie Sovietmetį prakalbom, tai ten būtent ir buvo visi lygūs, bet tik ne visi gabūs ir protingi
...
O Laimute, jei jus paliekate šalikelėje savo mokinius, tai esate bloga mokytoja. Yra daug geru konkursų toje pačioje Italijoje, kur visi iki vieno laimi. Tai yra irgi labai gera motyvacinė priemonė "visų lygių" mokiniams. Prašau organizuokitės, važiuokite, dalyvaukite. O kas nori savo "lygį" pasitikrinti - gali vykti ir į tuos konkusus, kur po vieną prizinę vietą duoda. Gyvenam lasivoj šaly ir darom kaip kas norim.Tarp kitko yra ir Lietuvoj daug konkursų aukšto lygio. Dalyvaukite "Gradus ad parnasum", "Ascoltate" ir kt.
Pagarbiai
Valio tiems pedagogams, kurie veža į bet kokius konkursus savo ugdytinius.Nemokančio groti juk nenuveši,tokie mokiniai besiruošdami padaro didelę pažangą, o kad visi negali būti virtuozais- tai savaime suprantama. Bet argi vaikui gali uždrausti galimybę išbandyti savo sugebėjimus lengvesniuose konkursuose? Ar čia blogai? Ir jeigu po tokio
,,lengvesnio" konkurso mokinys grįžta laimingas ir su dvigubu užsidegimu ,,kimba" į akordeoną- tai ir yra didžiausias laimėjimas. Tik reikėtų paaiškint, jog jis žinotų, kad tai nebuvo pats prstižiškiausias,,,sunkiausias" konkursas, kad jis dar nėra virtuozas, nors ir tapo laureatu tarp panašių gebėjimų atlikėjų.Kiekvienas judėjimas- progresas, tik stenkimės vadinti daiktus tikraisiais vardais.Juk individualią mokymo programą irgi renkam pagal gebėjimus, tai kodėl negalime ir konkursų pagal gebėjimus pasirinkti? Valio, kad tokių įvairių lygių konkursų yra!
As pirma karta girdziu apie Laima Junduliene
Ar ji zymi LT pedagoge?
Jusu labai zavi sypesna
Kazkaip pastaruoju metu Labanauskiene tapo neeiliniu sugebejimu mokytoja. Idomu, toje "draugijoje" nepazeidziami viesieji ir privatus interesai?
Draugija atvira visiems, prašome jungtis į būrį, dirbti, tobulėti ir nebijoti išlysti iš savo provincijų.
Labanauskiene is tikruju nera tokia super mokytoja, jos vaikai negroja supper, tiesiog net kartais kyla klausimas ar ji pati buvo kada tikra muzikante..
Manyciau nereikia Labanauskienei prikaisiot. Lietuvoje labai daug, tiksliau tariant didzioji dauguma nera super mokytojai. Ir kiek jau ant Lietuvos mokytoju, kurie yra muzikantai? Dauguma net nezino ka su akordeonu daryti, patys groti visiskai neisdrista, bet kita mokyt rystasi
tai va..., galetu ir subtiliau
Dauguma musu dalyvauja ivariuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose.Kartais pasiseka, kartais ne. Tai butu normalu, jeigu visa tai butu sazininga. Kada atlikejas talentingas, tai be komentaru visi mato ir girdi. Pasakykite, ar kada isejus i scena ir uzgrojus Labanauskienes mokiniui buvo kas nors ypatinga. Yra daugybe lygeverciu ir geresniu, kurie lieka be apdovanojimu.Be galo svarbu konkurso vieta, organizatoriai, remejai ir dar visa galybe faktoriu, kurie nulemia nugaletoja. Tai sena problema, apie kuria kalbama puse lupu.
Geda skaityti tokius komentarus. Maziau reikia pavydeti ir stebeti kitus . Daugiau savo mokiniais rupintis.
