Povilas Četkauskas (1904 m. birželio 7 d. Panemunyje, Rokiškio apskritis – 1991 m. kovo 8 d. Kaune, palaidotas Prienų kapinėse) Lietuvos vargonininkas, chorvedys, akordeonistas.  

Tėvas Matas Četkauskas mokėjo griežti smuiku, o motina Uršulė Četkauskienė turėjo gražų balsą ir giedojo bažnyčios chore. Jų penki sūnūs – Jonas, Petras, Povilas, Kazimieras ir Vytautas – tapo vargonininkais. 1923 m. Stasiui Šimkui įkūrus konservatoriją Klaipėdoje, į ją mokytis atvyko ir P. Četkauskas. Mokydamasis dainavo moksleivių vyrų chore, susižavėjo akordeono muzika. Didelį įspūdį jam padarė 1933 m. Klaipėdoje koncertavęs garsus vokiečių akordeonistas ir kompozitorius Kurtas Maras. P. Četkauskas nusipirko „Honerio“ firmos 120 bosų akordeoną ir su juo nesiskyrė visą gyvenimą. Baigęs Klaipėdos konservatoriją, gyveno Šilutėje ir buvo Klaipėdos krašto chorų vadovas bei dain švenčių dirigentas. 1933 m. Klaipėdos krašto 2-ajai dainų šventei parengė Šilutės apylinkės jungtinį chorą ir jam šventėje dirigavo. P. Četkauskas pagarsėjo kaip akordeonistas – 1938 m. Londono firmoje įgrojo lietuvių tautinių šokių muzikos ir išleido apie dešimt plokštelių (talkino Stepas Graužinis).1939 m. Vokietijai okupavus Klaipėdą, su šeima apsigyveno Kaune. Vadovavo „Inkaro“ fabriko vyrų, moterų ir mišriajam chorui, suorganizavo apie 100 dalyvių Kauno policijos vyrų chorą. 

P. Četkauskas daug koncertavo kaip solistas-akordeonistas, griežė įvairiuose instrumentiniuose ansambliuose, turėjo daug mokinių.1947 m. po nelaimingo atsitikimo neteko regėjimo. Būdamas aklas, nuolat gilinosi į akordeono technines ir menines galimybes, išmoko griežti sudėtingus klasikinius kūrinius (pats juos pritaikė akordeonui). Parengė ir išleido pirmuosius akordeono vadovėlius: „Jaunasis akordeonistas“ (1952 m.) ir „Akordeonistas“ (1958 m.). Sukūrė koncertinių etiudų, „Koncertinę polką“, „Serenadą“, „Našlaitėlės valsą“ ir kitokios muzikos akordeonui. 

 

Informacija parengta remiantis www.mic.lt,